2012 m. rugsėjo 28 d., penktadienis

Rudenėlio šventė

Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais, daržely buvo organizuota rudenėlio šventė, kurios metu, be kita ko, buvo ir mamyčių darbelių paroda. Labai gaila, kad man neteko pamatyti "laimėtojų", o mūsų su Akvile darbelis štai toks:

"Kirminukas"
 Vėliau Akvilė sumanė pridėti dar vieną kirminuką.

IX fortas

Mūsų išvyka į IX fortą, tiesa buvo šaltoka, brr...

2012 m. rugsėjo 21 d., penktadienis

Vyrai ir moterys

Gamykloje, kurioje dirbu, priėmė į darbą naują žmogų. Vyriškį, kaip dažniausiai ir būna :) Prasidėjo kasdieniški, su įdarbinimo dokumentacija susiję reikalai. "Ne, sodros pažymėjimo neatsinešiau, numerio nežinau, kad nežinau kur tas pažymėjimas yra, tuoj paskambinsiu žmonai, paklausiu." Skambutis žmonai sutvarkyt reikalą padeda. "Reiktų atsidaryti sąskaitą banke? O koks čia bankas, kur jis yra, tokio nesu girdėjęs. Sakot Savanoriuose? Ne, nežinau kur, tuoj paskambinsiu žmonai, duosiu pašnekėt." Žmonai išaiškinti reikalą telefonu pavyko nesunkiai. Ir kiti kausimai tądien buvo sprendžiami panašiu būdu. Jau ne pirmą kartą tenka stebėti tokią situaciją, todėl ir vėl į galvą grįžo mintis - ir ką tie vyrai be moterų darytų, kaip išgyventų, kaip jiems būtų sunku, jei net paprasčiausių dalykų nesugeba susiorganizuoti. Visai kaip... vaikai. Neabejoju, net gi tikrai žinau, kad tokie neorganizuoti vyrai yra toli gražu ne visi. Tačiau tokių vyrų-vaikų teko matyti ne vieną, o štai neorganizuotos moters - nei vienos. Net gi priešingai. Dažnai nesuprantu, kaip moterys tiek daug žino, tiek daug įvairiausių dalykų sugeba, ir kaip visur suspėja. Kartą iš vienos moters teko girdėti mintį, kad ji, laukdama rimtų tyrimų rezutatų gydymo įstaigoje, bijojusi ir nerimavusi ne dėl to, kad teks daug iškentėti ir mirti, o dėl to, kaip išgyvens jos šeima, kas pasirūpins vaikais, vyru, jei ji rimtai susirgs. Kažin, ką galvoja tokiu atveju vyrai?

Kalniečių parke

Šią savaitę aplankėm Kalniečių parką. Kadangi oras buvo geras, parkas buvo pilnas žmonių.


Šokiai

Vakar mano dukrytė pradėjo lankyti šokio teatrą - ir pats pirmas užsiėmimas jai labai patiko! Labai džiaugiuosi dėl to. Vadovė man taip pat paliko gerą įspūdį. Viskas taip gerai :)

2012 m. rugsėjo 14 d., penktadienis

Naujas sezonas

Visi žinome, kada prasideda nauji metai. Sausio pirmąją. Bet net ir tokiu atrodytų nenuginčijamu teiginiu galima suabejoti. Aš, pavyzdžiui, manyčiau, kad jie prasideda rugsėjo pirmąją. Tai riba, ties kuria visi baigia gyventi atostogų nuotaikomis ir susirūpina kitais reikalais - puola pirkti baldų, televizorių, buitinės technikos :) ir net pasižada ką nors keisti savo gyvenime - ieškoti naujo darbo ar laikytis dietos. O vaikai jaučiasi visais metais vyresni, nes juk eina jau į kitą klasę, prasidėjus šiems naujiems (mokslo) metams jau turi būti nuspręsta kokie būreliai bus lankomi ir kuria krytimi vaikai bus lavinami šįmet. Net kai neturėjau vaikų jaučiau, kad kartu su rudens pradžia baigiasi linksmybės ir prasideda rimti darbai. Taigi ko ne nauji metai - na gerai - naujas sezonas.

Paskatos

Paprastai "blogeriais" tampa meniškos sielos žmonės - ir čia dalinasi savo patyrimais, kurie pačiais įvairiausiais būdais susiję su saviraiška - tai rankdarbiai, kulinariniai atradimai, kelionių džiaugsmai. Nieko tokio mano gyvenime nėra. Tačiau retkarčiais ir aš jaučiu kaip būtų šaunu ką nors sukurti, ką nors gražaus ir stilingo, pagirtino ir verto... vis gi esu gimus po žuvų ženklu :) Taigi šis dienoraštis ir bus tas kūrinys. Dienoraštį jau esu rašius vaikystėje. Žinau, kad tai lengva ir numalšina kūrybinį troškulį. Šiek tiek. Ir kai jis ne per didžiausias :)