Gamykloje, kurioje dirbu, priėmė į darbą naują žmogų. Vyriškį, kaip dažniausiai ir būna :) Prasidėjo kasdieniški, su įdarbinimo dokumentacija susiję reikalai. "Ne, sodros pažymėjimo neatsinešiau, numerio nežinau, kad nežinau kur tas pažymėjimas yra, tuoj paskambinsiu žmonai, paklausiu." Skambutis žmonai sutvarkyt reikalą padeda. "Reiktų atsidaryti sąskaitą banke? O koks čia bankas, kur jis yra, tokio nesu girdėjęs. Sakot Savanoriuose? Ne, nežinau kur, tuoj paskambinsiu žmonai, duosiu pašnekėt." Žmonai išaiškinti reikalą telefonu pavyko nesunkiai. Ir kiti kausimai tądien buvo sprendžiami panašiu būdu. Jau ne pirmą kartą tenka stebėti tokią situaciją, todėl ir vėl į galvą grįžo mintis - ir ką tie vyrai be moterų darytų, kaip išgyventų, kaip jiems būtų sunku, jei net paprasčiausių dalykų nesugeba susiorganizuoti. Visai kaip... vaikai. Neabejoju, net gi tikrai žinau, kad tokie neorganizuoti vyrai yra toli gražu ne visi. Tačiau tokių vyrų-vaikų teko matyti ne vieną, o štai neorganizuotos moters - nei vienos. Net gi priešingai. Dažnai nesuprantu, kaip moterys tiek daug žino, tiek daug įvairiausių dalykų sugeba, ir kaip visur suspėja. Kartą iš vienos moters teko girdėti mintį, kad ji, laukdama rimtų tyrimų rezutatų gydymo įstaigoje, bijojusi ir nerimavusi ne dėl to, kad teks daug iškentėti ir mirti, o dėl to, kaip išgyvens jos šeima, kas pasirūpins vaikais, vyru, jei ji rimtai susirgs. Kažin, ką galvoja tokiu atveju vyrai?