Vasarą labiausiai norisi būti lauke. O ir šventės rengiamos lauke. Vienoje tokioje Pakruojyje ir mes sudalyvavom, vaikai koncertavo su Rite Bite. Renginys vadinosi "Vasaros šėlsmas" ir jame dalyvavo daug vaikų pop chorų bei kitokių panašių elementų. Šįsyk scena buvo kaip reikiant, t,y, aukšta ir su daugybe mikrofonų stovuose priekyje. Mažai kam jų reikėjo, vis gi kai kam prireikė. Deja, ir Ryčiui pasirodė, kad mikrofonas skirtas jam. Taigi, labiausiai iš jo visi ir prisijuokė, nes tuojau pat susireguliavo pagal aukštį, t.y. nuleido žemyn, bei jau nebekoncertavo taip kaip reikia, o vis stengėsi sudainuoti į mikrofoną. Buvo tikrai gana komiška. Užtat Rytis buvo visai patenkintas. O Akvilė viską gražiai ir kaip reikiant atliko, kaip visad labai susikaupusi ir rimta mina. O vėliau kaip visad nors persiplėšk - vienas nori likti ir šokti, kitas - tik namo. Ir abu labai nori. Vėliau ramiai pasibuvom kaime. Tikrai labai ramiai tiesiog pabuvom. Čia trūksta kokios nors nuotraukos, reiks paieškot.
O šiaip jau gyvenam, gerai, na žinoma, todėl kad vasara. Kuomet reikia tvrakytis, mano geriausias pagalbininkas yra mažiukas. Jei jau jam ūpas, tai susitvarkys kaip reikiant. Iš sesės nėra naudos, nes net ir jai sutinkant dalyvauti ir tvarkytis, vis tiek reikia pasakinėti - šitą padėk ten, ar nematai, dar tas liko ir pan., todėl jau paprasčiau ir greičiau pačiai viską surinkti ir sudėti taip kaip reikia. O štai mažiukas (kai tik turi ūpo), pats nusprendžia kur ką padėti, ir paprastai teisingai viską prisimena. Be to, jis jei jau užsiėmė, tai nepaliks kokio daikto voliotis, o viską apžiūrės ir surinks viską iki paskutinio daiktelio. Žodžiu, tik delegavai užduotį - prašau susitvarkyti - ir jau ramiai gali eiti veikti ką nors kita. Be jokių klausimų ar trukdymų darbas bus padarytas. Labai gerai ir patogu. Gaila tik, kad to ūpo būna retai. Nes kai nėra ūpo, tai, deja, atsakymas būna, jog "nenoriu" ir tada labai sunku perkalbėti. Vis labiau suprantu, kad aš tiesiog neturiu kantrybės. Neturiu ir tiek. Labai norėčiau turėti, deja. Kartais nebeturiu kantrybės net atsakyti į klausimus. Kad ir į tokį " kaip kraujas laiko dantį?" "Ką?" Kažkaip sunku suprasti ir reikia kantrybės išsiaiškinti kas prie ko. Arba "kodėl jie užmušė tą žmogų?" Na taip, visų pirma niekas nieko neužmušė, o kraujas todėl, kad na, tiksliai nežinau. Kodėl tie žmonės guli patvoriuose, na girti. O kodėl geria? Sunku man, o kantrybės nėr. Sunku atsakyti į visus klausimus, nes prieš atsakant jau reikia pagalvoti, o galvoti sunku, nes... ai, nežinau. Šiandien tėtis išlupo antr ą dukrytės dantį. Ir oi kaip pasipylė kraujas. Aš išsigandau. O jau seniai nebeturiu teisės išsigąsti. Dabar ji jau nebeleis taip lenvai rauti kito danties. Bloga mama. O iš darželio grįžus ilgai plepėjo apie driežus, gyvates, tarakonus, ir vėžlį, kurį matė. Keista, bet tai paliko įspūdį. Visą savaitgalį laukė tų driežų. O sulaukus tik apie juos ir tekalbėjo. Keistoka.
