Vaikai kilę iš dangaus

Perskaičiau Grėjaus knygą "Vaikai kilę iš dangaus". Nepatiko. Nerekomenduoju. Gal aš nepakankamai subrendus suprasti, apie ką rašo šis psichologas.

Cirkas

Savaitgalį vaikus vedėme į cirką. Vedėme, nes nelabai buvo kito pasirinkimo. Reklaminis plakatas darželyje - pats tiesiausias kelias į tikslą. Iš esmės šis kauniečių organizuotas renginys man patiko. Keli numeriai su gyvūnais, šokėjos, akrobatai, klounai, nuo seno vis "dirbančios" magiškos dėžės ir artistų gera vaidyba - linksma, paprasta, šaunu. Ir dukrytei labai patiko. O mažiukui - ne. bet ką bepadarysi ir ėjome juk dėl sesės. Renginyje dukrytė susitiko kelis savo grupės draugus. Per pertrauką jie pradėjo visi siausti. Šokti rateliu, išdykauti, juoktis, erzinti vienas kitą. Iš šono man jie kažką priminė... ir taip, priminė mano klasės draugus pačiose mažiausiose klasėse. Taip siaučia ir mokyklinukai, bent jau tie, iš mano prisiminimų. Ir staiga aš pasijaučiau tarsi būčiau pasenusi. Tarsi moteris, turinti jau nebe mažų, o paaugusių vaikų. Tai mane stebina ir... liūdina.

Sese ilgakase

Saviškę aš vis prižiūriu - neramu kad kur nuklys, kad pradings, neras kelio atgal, pabėgs ir palys po mašina, o per šį susitikimą pastebėjau, kad dukrytės grupės draugų tėveliai ne taip atidžiai stebi savo vaikus. Sėdi sau ramiausiai, maigo telefono aparatą, o vaikai dūksta visai kitam cirko palapinės gale. Jie pasitiki savo vaikais. Ne taip kaip aš. Bet šįkart ir maniškė parodė, kad gali būti savarankiška. Cirko artistės-padėjėjos pardavinėjo balionus. Dukrytė sustojo šalia - aiškiai nori baliono. Mačiau, bet nepriėjau arčiau, norėti, aišku, gerai, bet tai - dar ne viskas. Ilgai ji stovėjo ten, žiūrėjo kaip kiti perka balionus ir vis gi susiprato paprašyti, kad ir ji nori baliono. Susikalbėjo su pardavėjomis, susirado mane, ir paprašė tiek, kiek "pinigėlių" jai reikia. Gavusi nusipirko, ir net grąžą atnešė. Didžiuojuosi tavimi, dukryte, didžiuojuosi, kad, turėdama norą, suradai kelią kaip jį išpildyti. Kad neverkei ir nezyzei, o galvojai, kalbėjai ir kad tau pavyko. Mažas žingsnelis savarankiškumo link.

Broliukas

Kristinos Sabaliauskaitės Danielius Dalba

Pavyko įtikinti mamą pasidalinti nauja Kristinos Sabaliauskaitės knyga. Labai gera knyga. Kristina Sabaliauskaitė nuo šiol man pati geriausia rašytoja lietuvė. Daugiausia todėl, kad nelabai ką daugiau esu skaičius. Ir neabejotinai todėl, kad jos knygos išties geros. "Danieliaus Dalbos" nesulyginsi su "Silva Rerum". Tačiau vis tiek užburia ir įtraukia turtinga kalba ir lengva filosofija. Kritikai šią knygą apibūdina kaip "kitokią" nei ankstesnės Kristinos Sabaliauskaitės knygos, tačiau aš nesutinku - autorės savitas stilius aiškiai jaučiamas.

Pavasaris

Pavasaris pagaliau atėjo! Šiais metais taip ilgai lauktas. Žieminiai drabužiai jau atidėti, o saulė į lauką išvilioja daugybę žmonių. Pavasaris atėjo staiga ir pievos patvino. Štai kaip atrodo upės, prie kurių santakos mes gyvename.

Takelis ir dviratininkai

 

Kelias į upę

Neris pavasarį

Saulutė

Daržely savaitės tema buvo "saulė", ta proga mano mergaitė namo parnešė pačios lipdytą darbelį, štai tokį.
O mažiukas serga. Jau ketvirta savaitė neis į darželį. Kaip tik į lopšelį atėjo dirbti (ar tiksliau grįžo) nauja labai maloni ir pareiginga auklėtoja, kai Rytis susirgo ji labai pergyveno, kad nepastebėjo jog jam pakilus temperatūra. Bet aš suprantu, kodėl nepastebėjo - iki 39C jo elgesys beveik nesikeičia, gali suprasti tik palietus.

Velykos

Šiais metais šv.Velykos kiek neįprastos. Ir ne tik todėl, kad antra Velykų diena sutampa su balandžio pirmąja - melagių diena, bet ir dėl to kad nesunku juokaujant apsimesti neva pamiršai kokia ši šventė - Velykos ar Kalėdos. Šiandien prisnigo 30 cm sniego. Sninga gražiai, dideliais kąsniais, ramiai, lėtai lyg gilią žiemą. O visi taip jau laukia pavasario. Aš taip pat.
Šios Velykos visai nešventiškos dar ir dėl to, kad prieš pat jas gana sunkiai susirgo mažiukas, taigi nei į svečius ėjom, nei patys svečių sulaukėm. Tik patys artimiausi žmonės aplankė. Dukrytę "atidavėm", taigi šias laisvas dienas praleidom labai ramiai, bet ramybės labai ir reikėjo.

Velykinės vaišės