Pirmas sniegas

Šiandien, 2012 metų spalio 28 dieną, iškrito pirmas šių metų sniegas. Oi ne, ne, ne pirmas šių metų, o pirmas šios žiemos sniegas (ar pirmas rudens?). Štai kaip lengva susipainioti :) Vaikai, be abejo, labai apsidžiaugė. "Aš taip laukiau žiemos, ir pagaliau sulaukiau" džiūgavo dukrytė. Ji net nėjo kartu "balsuoti", o verčiau nieko nelaukus greitai greitutėliai puolė lipdyti sniego senį. Ir net spėjo nulipdyti kol tėvai uoliai vykdė valstybinę pareigą, tačiau aš nebuvau tokia greita ir nespėjau nufotografuoti. Taigi, šiandien ta diena, kai tie, kurie laukė žiemos, pagaliau jos sulaukė, o tie, kurie laukė naujos valdžios - irgi. Net gi tie, kurie tingėdavo keltis rytais, nuo šiandien galės keltis visa valanda vėliau. O tie, kurie patyliukais troško naujo televizoriaus, bet vis nedrįsdavo savo dar visai gerą, veikiantį, ne per seniausiai pirktą "draugą" pakeisti kitu, naujos kartos televizoriumi, nes gi tai labai neracionalu, akivaizdžiai mėtomi pinigai ir šiaip kaip gali dejuoti, kad Lietuvoje blogai, jei štai be jokio reikalo perki naują TV, gavo puikų pasiteisinimą - šiandien paskutinė analoginės televizijos Lietuvoje diena. Kažkaip labai norisi, taigi užbaigsiu šį savo "įrašą" citata iš mano draugės "skype" pranešimo: "o kas toliau?".

Pirmas sniegas

Gimtadienių šventės

Ir kaip gi nešvęsti gimtadienio? Šiais laikais tokia proga šventės privalomos net kelios - gimtadienio šventė su giminėmis, gimtadienio šventė su draugais ir gimtadienio šventė su bendradarbiais. Drįsčiau spėti, kad šios dauguma gimtadienininkų lengva ranka atsisakytų. Bet gi privaloma. Ir taip gimtadienio diena tampa viena iš pačių nelaukiamiausių dienų darbe. Užjaučiu bendradarbes, tempiančias kalnus vaišių, negana to, kad reikia pasirūpinti pačiomis vaišėmis, tenka rūpintis  ir kaip jas atsigabenti, nes juk pavaišinti tenka visą armiją. Na, gal kiek hiperbolizavau :) Nepamirškime ir finansinės šio reikalo pusės - bet kokia dovana tikrai neatpirks vaišių stalui skirtų išlaidų. Mano manymu, pati absurdiškiausia situacija - grupiniai gimtadienininkų sveikinimai.   Tikrai turėtų būti keista pačiam būti pakviestam į savo gimtadienio šventę, kurią dar ir pats turi suorganizuoti, ir kuri vyksta praėjus geram mėnesiui po tikrosios gimtadienio datos. Nesuprantu, tikrai nesupratu tokių dalykų. Kam reikia to farso? Tik ne pačiam gimtadieninkui - niekas nemėgsta papildomo neapmokamo darbo. Jei pati vadovaučiau įmonei, savo darbuotojus sveikinčiau tikrąją jų gimimo dieną, pasveikinčiau žodžiu, paspausčiau ranką ir padovanočiau tortą bei vyno (nes be to neapsieisi), arba prašyčiau administratorės ar personalo vadovės suruošti mini šventę, sukviesti visus darbuotojus ir gimtadieninką, kad visas kolektyvas galėtų jį pasveikinti. Administratorei tai darbas, bet jai už tai mokami pinigai, o štai darbuotojai savo gimimo dienos lauktų be nerimo. Linkiu visiems (ir sau) supratingų vadovų!

Kietas Rytis

Laimingąjį penktadienį vaikai gauna teisę išsirinkti iš parduotuvės lentynos ką tik nori (skanaus). Populiariausia - saldainių lentyna. Mažiui išsirinkus ne tai, ko pageidaučiau, vis nukalbu "ne, tik ne tai, šitie kieti, nevalgysi". Pagaliau suderinam ir laimingi vaikai lekia prie kasų. Vakare žaidžiam ir aš juokais sakau mažiui "am am aš tave suvalgysiu". Mažius atkerta "nevalgyk manęs, aš kietas" :))