Vasaros pabaiga

Štai ir kalendorinė vasara jau į pabaigą. O rudeniškas oras pakeitė vasarišką jau antroje rugpjūčio pusėje. Dar vis šilta - +20C, tačiau vos ne kasdien pila lietus. Šiltas grybų lietus. Lietus, po kurio daugelis žmonių facebook'o paskyras ir telefonus pasipildo tiesiog iš koto verčiančiais vaizdais. Net sunku atsikvėpti juos žiūrint - tokie baravykai! Nuostabu, ir taip norisi lėkti. Į mišką. Šiandien su bendradarbe prakeikėm darbą visiškai, jei ne jis jau nuo pat ryto būtume miške. Iš kart po to, kai sužinojom kuriam reikia būti. Nuostabu, kokia tai aistra! Ir aš visiškai suprantu tuos visai man nepažįstamus žmones, kurie įkelia į savo paskyrą video vaizdelius, kuriuose juokiasi ir džiaugiasi iš visos širdies, o šalia aiški to džiaugsmo priežastis. Tikrai yra kuo pasigirti.

Tokią rudenišką vasarą į miestą grįžo mano vaikai. Manoji mergaitė visai jau panelė, pirmą mūsų dieną mieste niekaip nepalioviau tuo stebėtis. O sūnelis irgi jau visas dičkis, vos bepakeliu. Ir kodėlčiukas visiškas. Mažoji panelė irgi klausinėja. Stengiuosi visad atsakyti kantriai. Kad ir kur būtų, vaikai mokosi. Todėl maniškiai jau nuo mažens pasmerkti būti bent jau šiek tiek gamtininkais ir kaimiečiais. Pažįsta daug vabalų rūšių. Kartais stebina ir mane žiniomis apie gamtą. Štai sūnelis kalbina slieką " bėk bėk toliau, kad kurmis tavęs nepagautų". Net susimąsčiau. Iš kur tai. Jei paklaustume daržely vaikų, kuo maitinasi kurmiai, ar visi žinotų atsakymą? Ar daug darželio vaikų matė kaip kombainai pjauna javus? O beje, šitai ir man pačiai visad būna įdomu. Tiesiog kiekvienąkart toks įspūdis, kaip greitai tai atliekama, ypač jei pagalvoji, kiek darbo būtų jei nebūtų tokios technikos. Žinau, kad gyvenime tokie dalykai daugeliui miestiečių visai nesvarbu ir neįdomu. Taigi, jei taip ir toliau, kažin ar ir mano vaikai bus tikri miestiečiai.

Vaikai mieste

 

Vasara mieste, kaime ir Nidoje

prie jūros

Kaime su močiute skinam agrastus. "Kodėl agrastai su spygliukais?" klausia mažiukas. "Kad apsigintų" aiškina močiutė. "Agrastai kovoja su žmonėmis" sako mažiukas ir priduria: "agrastai visada pralaimi". :)

Vasara mieste

Ši vasara nuo liepos mėnesio labai karšta. Karštas laikas pasitaikė ir mums būnant prie jūros. Nei vienas iš vaikų nebijojo jūros vandens, ir taškėsi kiekvieną dieną. Pasitaikė pora banguotos jūros dienų. Mums smagu, o štai vaikus teko akylai stebėti. Jūra pavojinga. Dukrytė plaukia su pripučiamais ratukais ant rankų. Kažkada jūroj pabandė be. Ir - niurkt. Be pagalbos viskas kitaip. Nidoj važinėjomės ir su dviračiais. Dukrytė su savu kuo puikiausiai užmina į trečio įvažiavimo kalną. Taip pat kartą važiavom ir iki Preilos, tada iki Preilos paplūdimio ir atgal. Dukrytė įveikė ir šį atstumą. Kelionės pabaigai šįkart aplankėm ne jūros muziejų, bet delfinariumą. Nusivyliau, verčiau jau būtume nuėję į muziejų, nors ir matėm delfinę su nė mėnesio neturinčiu delfinuku. Nidoj buvom susitikę ir su seneliais, kurie buvo atvažiavę prie jūros porai dienų. Atsisveikinau su tėčiu - iš čia jis išvažiavo į Mažeikius iš kur į Rygą iš kur į Stambulą iš kur į Dušambė - į kalnus. Kažkodėl baugu - nenorėjau, kad jis važiuotų į šią kelionę. Kažin kaip jam sekasi. 

Nidoj pietaudavom mūsų iš anksčiau pamėgtam bare prie jūros. Visad jo privalumas būdavo daugybė įvairių medinių sūpynių, kurios užimdavo mano didžiają nenuoramą. Ir staiga šiais metais baras prarado savo privalumą - nors sūpynės ir liko ten  kur stovėjusios, tačiau nenuoramai neberūpėjo. O mažiukas ir šiaip kuo puikiausiai pasėdi su mumis. Taigi, galėjome rinktis kokį tik nori barą. 

Būnant Nidoje dičkei iškrito trečias dantis. Buvau teisi - nuo paskutinio ne tokio sėkmingo karto nebeleidžia prie dantų net prisiliesti. 

Vasara mieste