Pusseserės gimtadienis

Pusseserės gimtadienio metas. Šįkart šventė vyko savaitgalį "vaikų mieste" ir labai šauniai. Pusseserė pasistengė :)

O šiandieną  termometro rodyklė neilgai stabtelėjus ties nuliu persivertė į priešingą pusę. Žemė pabalo. Automobilių stiklai apsitraukė ledu. Atėjo žiema.

Vilniaus operos ir baleto teatras

Močiutės  iniciatyva važiavom į Vilniaus operos ir baleto teatrą žiūrėti baleto "Snieguolė ir septyni nykštukai". Man, kiek save prisimenu, tokie "dalykai" nepatikdavo. Todėl jie ir lieka močiutės iniaciatyvai. Manęs nepavyko palenkti į meno pusę, nors visą gyvenimą stengėsi. Beliko tik galimybė atsigriebti "ant anūkų" (šį žargoną taip dažnai girdžiu, kad tai tapo man labai gerai suprantama šnekamosios lietuvių kalbos dalimi). Dukrytė visą netrumpą laiką, skirtą baletui, aktyviai klausinėjo kas, kodėl ir dar kartą kodėl. Mažiukas tylėjo ir, paklaustas ar patinka, purtė galvą, tačiau, pasibaigus šokiams, pakeitė nuomonę. Ar liks kas nors iš šios mūsų išvykos į sostinę vaikų galvose - nežinau. Na, bent jau aš pagaliau susipažinau su klasikiniu baletu. Vis šiokia tokia nauda. 

Nelaimės visada šalia

Šiandien išvengėm per plauką. Prieš maudant vaikus paprastai leidžiu vonioje pažaisti. Leidau ir šįkart. Dukrytė pasiėmė šiaudelį nuo 'čiupa čiups". Ir sugalvojo kvėtuoti per šiaudelį įkišus galvą į vandenį, kaip kad daro žmonės filmuose ir vaikai nuotraukose sporto mokykloje, kurią lankom. Nei vieno iš mūsų nebuvo šalia... truktelėjo kaip reikiant, laimei ne į plaučius. Pasidarė bloga bet tik tiek.  Nelaimė praėjo pro šalį...

Helloveen'as Lietuvoje

Švenčiamas :) Tiesa, ne mūsų. Mes tik užsukom į parduotuvę. Bet vaikai nepraleido progos nusifotografuoti. Juk visi taip daro :)

Kitė

Turim ir mes namie augintinį. Tokia buvo tema daržely. O turim jį jau seniai, dukrytė jį išsirinko kaip gimtadienio dovaną. Ir vardą išrinko - Kitė. Štai taip.

Išskirtinumai

Vokas iš meno mokyklėlės

Vokas iš meno mokyklėlės (boružėlės, sraigės ir vorai)

Vis noriu paklausti išsiklausinėti auklėtojų kuo tie mano vaikai ypatingi, kokie jie, aplinkinių akimis. Man jie - patys mieliausi. Ir geriausi. O kai verkia - labiausiai nuskriausti. O iš tikrųjų? Atsakymo, deja, dar negavau, nors pačiai ir teko užpildyti anketą apie vaikų išskirtinumus, taigi teko ir apie tai pagalvoti. Apie mažiuką auklėtojos kalba, jog jis sudeda pačius sudėtingiausius grupėje esančius konstruktorius (išskirtinumas), kad tvarkingas ir viską visuomet gražiai sudeda į vietą. Sutinku. Jis tikrai toks. Gaila, bet tvarkingas tik kai sesės nėra šalia. Ir įvairiausius konstruktorius bei dėliones tikrai mėgsta. Apie dukrytę iš auklėtojų taip ir nieko neišpešiau išskyrus, kad "viskas gerai". Tiesa, išskirtinumas, kad nuolatos visur karstosi, bėgioja, griūna, ir drabužius susiplėšo. Tikrai, tą tenka matyti, deja. Mėlynės ant kojų niekaip neužgyja, Ir dažnai tenka namo grįžti su suplėšytom kelnėm. Dar vienas dukrytės polinkis - piešimas. Be paišymo (kokio nors) nepraeina jokia diena. O meno mokyklėlėj, kurią lan

Po štai tokį piešinuką kas dieną

ko nuo rugsėjo, dailės mokytoja pirmą kartą pamačius piešinį pagyrė, kad gražiai piešia. Be to, ir muzikos mokytoja, gana dažnai veža dukrytę į koncertus. Taigi ir dainuoti, ar bent jau būti scenoje sekasi neblogai. Hm, o kaipgi mažiukas? Tikrai reiks paklausti muzikos mokytojos ir apie jį :)