Močiutės iniciatyva važiavom į Vilniaus operos ir baleto teatrą žiūrėti baleto "Snieguolė ir septyni nykštukai". Man, kiek save prisimenu, tokie "dalykai" nepatikdavo. Todėl jie ir lieka močiutės iniaciatyvai. Manęs nepavyko palenkti į meno pusę, nors visą gyvenimą stengėsi. Beliko tik galimybė atsigriebti "ant anūkų" (šį žargoną taip dažnai girdžiu, kad tai tapo man labai gerai suprantama šnekamosios lietuvių kalbos dalimi). Dukrytė visą netrumpą laiką, skirtą baletui, aktyviai klausinėjo kas, kodėl ir dar kartą kodėl. Mažiukas tylėjo ir, paklaustas ar patinka, purtė galvą, tačiau, pasibaigus šokiams, pakeitė nuomonę. Ar liks kas nors iš šios mūsų išvykos į sostinę vaikų galvose - nežinau. Na, bent jau aš pagaliau susipažinau su klasikiniu baletu. Vis šiokia tokia nauda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą