Žiema baigėsi. Buvo ir sniego, ir šaltuko, geras tris savaites. Vasario vidury lietuviai mini gautą nepriklausomybę nuo vokiečių. Daržely ta proga buvo surengta šventė. Močiutė pasakojo, kad šventė buvo labai graži. "Jei taip nuo mažens mokinsime vaikus, tai išaugs patriotai" džiaugėsi ji. Tikrai, keista, bet į šią šventę, pasirodo, buvo pažiūrėta rimtai ir pasiruošta kaip reikiant. Dukrytė, aišku, dalyvavo programoje, aprengta tautiniais rūbais. Dabar ji - viena iš pagrindinių darželio muzikos mokytojos programų dalyvių. Tačiau šioje šventėje pasižymėti teko ir mažąjam mūsų broliukui. "Spėk" sako man močiutė "kas iš Ryčio grupės nešė ir kabino ąžuolo lapą?". Pasirodo, kiekviena grupė kabino ant piešto ąžuolo pieštus lapus. Taigi, Rytis. Gal ne taip ir blogai būti grupėje vyriausiu? Be to, labai džiaugiuosi, kad mažiukas auklėtojoms patinka. Šaunuolis, garsiai ir tvarkingai sudainavo visas daineles. O dukrytė dar ir šoko tautinius šokius poromis. Močiutė padarė nuotraukų, bet išvažiavo atostogauti jų man taip ir neparodžius.