Šokiai pokiai

Meška

Mažiukas serga, o pasveikus dukrytė toliau lanko šokius. Dabar kaip tik pasirodymų darželiuose laikas, ir aš padariau vieną nuotraukėlę ilgesnės pertraukos metu. Iš tiesų ganėtinai nuostabu kaip vadovė sugeba taip gerai paruošti tokio amžiaus vaikus. Kiekvienas jų mokosi ne po vieną, (kaip kad daržely kad moko) o po kelis vaidmenis, niekad iš anksto nėra aišku, kuris vaidmuo teks, tik per generalinę repeticiją prieš pat pasirodymą galutinai viskas sustatoma į vietas, ir vaikai puikiai tai išpildo. Prisimena savo vietą scenoje, laiką, kada reikia išeiti į sceną, kas po ko kada ir kaip. Taigi iš viso šeši šokiai ir po kelis vaidmenis (kartais tik po vieną) kiekvieno šokio. Kiekvieną kartą vis kita scena, žiūrovai kitoje vietoje, ir kiekvieną kartą reikia nepasimesti, prisiminti savo vietą, šokio žingsniukus, pagal muziką nuspręsti kada ką jau reikia atlikti. Mergaitės, statomos kaip pati vadovė sako "pirmoje eilėje", tai atlieka puikiai ir dar visą laiką šypsosi, nors dažnai su kostiumais karšta ir nepatogu. Pasibaigus renginiui vadovė susikviečia visas ir pakalba taip tarsi jos būtų ne mažos mergaitės, bet tikros aktorės. Pasako vertinimą bendrai, kas buvo gerai, kur reiktų dar pasitempti, į ką atkreipti dėmesį, pakalba apie kiekvieną atskirai, pasako pastabas, kitas pagiria. Man tokie jos "pakalbėjimai" sukėlė šypseną, ką jau ten kalbėt su tokiom mažėm, bet, pasirodo, jos kuo puikiausiai įsiklauso. Paskutinį kartą  renginyje nedalyvavo nemažai mergaičių, todėl Akvilė gavo papildomų vaidmenų. Vienas vaidmuo buvo ne jos įprastas trečioje eilėje, kur nelabai kas matosi, bet reikėjo išeiti į priekį tam tikru laiku ir sušokti. Ji kuo puikiai viską atliko. Aš net nežinojau, kad ji buvo tokio vaidmens mokoma, o ji labai apsidžiaugė, kai išgirdo, ką vaidins, noriai ėjo ir viską atliko gerai. Taigi, iš anksto žinojo, kad reikės išeiti į priekį ir sušokti. Ir tuo džiaugėsi. Vėliau buvo patenkinta, kad viskas pavyko, ir džiaugėsi, kad vadovė pagyrė. Tiesiog ne mano vaikas. Aš tikrai jos vietoje nesidžiaugčiau, jei staiga kas sumanytų mane iš ramios trečios eilės perkelti į pirmą, kad ir tik vienai minutei.