Ratas apsisuko, štai ir vėl ruduo. Dukrytė šiemet jau keliauja į priešmokyklinę grupę. Iš pradžių lyg ir nerimavo, kaip čia bus kai reiks "daug dirbti", tačiau dabar jau viskas atrodo kitaip ir viskas gerai. Senąją grupę paliko neatsisukdama, ir net kai kalbino senoji auklėtoja, kuri dukrytę auklėjo trejus metus, nepanoro ilgiau stabtelėti. Šiandien pleputė buvo kaip niekad - atėjus pasiimti kaip visad sunkiai ištempiau namo, tačiau išgirdau apie viską: ir su kuo sėdėjo prie stalo, ir kokius žaidimus žaidė lauke ir su kuriais vaikais, ir kiek kartų buvo lauke, ir kad buvo užduotys dviem vaikų grupėm atskirai, ir kad miegojo ir kur miegojo, tarp kokių vaikų, ir ką valgė pusryčiams, pietums ir vakarienei - kas buvo patiekta ir iš to ką valgė ji pati. Pati tikroji ataskaita, kurios visad taip norėjau :) Ir netgi apie jausmus, kad buvo gėda, kai netyčia išvertė žaislus. Labai džiaugiuosi. Jei visad taip pasakos, aš galėsiu jai padėti.
O mažiukas gal nebuvo toks laimingas kaip sesutė, tačiau vis tiek namo ėjo nenoriai. "Eik pirma sesės pasiimti, aš dar pažaisiu" pareiškė man atėjus.
 |
| Rugsėjo pirma |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą